Beef Wellington (Velingtono jautiena)

Norėjau šį patiekalą pagaminti dar Kalėdoms, bet taip ir neprisiruošiau, todėl gaminau dabar. Nes jau labai knietėjo. XIX a. hercogas Velingtonas atgabeno šį receptą iš Prancūzijos į Angliją ir baisiai jį pamėgo, vis liepdavo ruošti per iškilmes. Iš tiesų, turėtų būti gaminamas vienas didelis jautienos gabalas, bet nusprendžiau paruošti individualius, kad nereikėtų pjaustyti ir trupinių mažiau būtų.

Naudojau:

1,5 kg jautienos nugarinės

300 g pievagrybių

1 svogūno galvą

200 g pašteto (galima naudoti bet kokį, jūsų pamėgtą)

500 g šaldytos sluoksniuotos tešlos

1 kiaušinį

Mėsytę supjausčiau porcijomis ir įtryniau druska, pipirais, česnaku, čiobreliais ir palikau valandėlę pasimarinuoti. Tada keptuvėje paskrudinau iš visų pusių kelias minutes su lašeliu aliejaus. Grybus ir svogūną smulkiai supjausčiau ir pakepiau.

Tešlą atitirpinau ir iškočiojau, kad truputį išsitemptų ir tilptų mano mėsytė. Ant mėsytės tepiau paštetą, dėjau grybus su svogūnais, o tada jau tešlos patalan. Ir užspaudžiau iš visų pusių, kad kepant mėsos sultys neišbėgtų.

Tešlą įstrižai lengva ranka įpjoviau. Ne visiškai, o tik vos vos, kad matytųsi dryžiukai, tada prilipdžiau lapelių, kad skaniau būtų valgyti ir patepiau išplaktu kiaušiniu.

Pašoviau orkaitėn, įkaitinton iki 210 laipsnių ir kepiau apie pusvalandį. Iškepus, palaikiau apie 10 minučių išėmus, bet neskubėjau pjauti, kad neišbėgtų sultys. Kai mėsytė pasėdi, pailsi taip sakant, tada tos jos sultys taip ir lieka viduje, niekur neskuba išbėgti.

Štai ir viskas. Skanu su šviežiomis daržovėmis.

Receptas adaptuotas iš knygos "1000 patiekalų"

Kibinai

Radau šį kibinų gaminimo receptuką. Labai nuotaikingai pateiktas, taigi dalinuosi.

Apelsininiai keksiukai

Keksiukai yra krepšiukai, pilni gėrio. Juos kepti - tikras malonumas. Valgyti irgi. Ypač mėgstu drėgnus, minkštučius. Su rūgštele. Šiuos kepu dažnai, nes mikliai dingsta. Net nepastebiu kur.

Naudojau:

Tešlai

300 g miltų

2 šaukštelius kepimo miltelių

2 apelsinų sutarkuotą žievelę

125 g lydyto sviesto

100 g cukraus

2 kiaušinius

250 ml pieno

Glajui

100 g cukraus

250 ml apelsinų sulčių

šlakelį apelsinų likerio ar brendžio

Sumaišiau miltus, kepimo miltelius ir apelsino žieveles. Atskirau išplakiau kiaušinius, cukrų, pieną ir sviestą. Tada viską supyliau į vieną dubenį ir gerai išmaišiau. Jeigu kartais tešla pasidarytų per tiršta (priklauso nuo to, kokius miltus naudosite), šliūkštelėkite apelsinų sulčių. Orkaitę įkaitinau iki 180 laipsnių ir kepiau apie 20 minučių. Tada jau ėmiausi gaminti glajų. Apelsinų sultis su cukrumi pakaitinau ant nedidelės ugnies. Užvirinau ir paviriau, kol sutirštėjo. Tada įpyliau likerio. Sirupas paruoštas, patepiau keksiukų viršūnėles. Labai skanu. Receptą radau knygelėje "Bandelės" iš serijos "Paragauk".

Tandoori žuvis

Kai viešėjau Indijoje, Tandoori valgiau laaaaaabai aštrų. Viščiukas tai buvo. Ir ašaros riedėjo skruostais. O sekmadienį norėjau žuvies kitaip. Aštresnės, nei buvau įpratusi valgyti anksčiau. Tandoori puikiai tiko. Na, nedariau tokio aštrumo, kaip Indijoje. Tik vos vos kuteno gomurį. Ir garnyrui pasirinkau bulvių kroketus. Šiaip, įdomumo dėlei. Visai ne kaip Indijoje. Bet labai skanu.

Žuvies pati negaudžiau, o naudojau šaldytą pangasijų filė. Labai švelni žuvytė, lengvai pasiduodanti įvairiam marinavimui. Kaip gi gaminau Tandoori padažą?

3 šaukštai natūralaus jogurto

1 šaukštas pomidorų pastos

0,5 šaukštelio druskos

Šaukštas kumino

Šaukštas kalendros grūdelių

0,5 šaukšto tarkuoto imbiero

4 skiltelės česnako

Čili pipirų pagal skonį

Šafrano

Kalendros grūdelius ir kuminą pakepinau sausoje keptuvėje, vis įkvėpdama prieskonių aromatą. Ach, kaip puikiai jis atsiskleidžia! Tada ant lentelės pervažiavau prieskonius kočėlu. Susmulkinau česnaką, sumaišiau su imbieru, o tada viską supyliau į jogurto, pomidorų pastos ir čili pipirų masę. Nepamiršau ir šafrano. Išėjo graži geltona košytė. Šio kiekio užteko dviems pangasijų filė. Aptepiau žuvį mase iš abiejų pusių ir palikau šaldytuve porai valandų.

Kai skrandis ėmė gurgti, pangasijas iškepiau keptuvėje su trupučiu aliejaus - po kelias minutes iš abiejų pusių. Tada uždengiau dangčiu ir patroškinau dar 10 minučių ant mažos ugnies. Iš tiesų reiktų tą daryti orkaitėje, bet aš supaprastinau gamybą ir pasirinkau tą pačią keptuvę.

Buvo labai skanu su bulvių kroketais.

Pabaigai, nuotraukos iš žvejų kaimelio Indijoje. Juk į tema? Apie žuvį...

Tandoori gaminimo gudrybes radau čia: www.ehow.com

Opera:muzika ant stalo

Ragavau Opera Cake Amerikoje, todėl "Kepėjų be stabdžių" projektas paskatino pačiai išmėginti klasikinį tortą. Darbo buvo daugiau, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio, ypač, kai nepavyko iškepti biskvito iš pirmo karto. Jis nevidonas ėmė ir sukrito.

Labai supykau ir puoliau kepti kitą, bet receptą irgi naudojau kitą. Antras bandymas buvo sėkmingas. Štai čia rasite originalų Kepėjų receptą, o štai kokį biskvitą kepiau aš.

Neperrašinėsiu viso recepto, nes visus pertepimus dariau tiksliai pagal "Kepėjus be stabdžių".

Išvada:

1. Gardu

2. Gan intensyvus kavos skonis

3. Skanesnis kai valgomas kambario temperatūros, nes sušalęs kremas gan kietas.

Taigi, labai rekomenduoju! Figaro ten, Figaro šen...

Grikių miltų sausainėliai su aguonomis

Chrum chrum, triaukšt - smėliukas tarp dantų. Pastebėjau, jog kuo mažiau produktų dedi į sausainius, tuo jie skanesni išeina. Kas čia bus be kiaušinių?, - taip galvojau ir galvot nustojau, kai sausainėliai iškepė. Nes beliko tik užsikaisti puodelį kvapnios ramunėlių arbatos ir ragauti laaaaaaaabai trapias ir gardžias žvaigždutes, pėdutes ir gėlytes, kurios puikiai krimtosi tingų sekmadienio vakarą.

Šį receptą radau besiruošdama dalyvauti "52 skanių savaičių" projekte, Grikių savaitėje. Be abejo, pagrindinis ingridientas ir buvo grikiai, o tiksliau, grikių miltai. Miltus ruošiausi pasigaminti pati, kaip tai padarė Vilma. Tam tikslui net kavamalę pasiskolinau. Malsiu, atseit, grikių kruopas. Bet vėliau nusprendžiau pasidairyti tarp parduotuvių lentynų. Ir ką jūs manot, radau! Grikių miltus! Ir dar ekologiškus. Ta proga įdedu pirkinio nuotrauką. Gal kam pravers.

Taigi sausainiams naudojau:

170 g kvietinių miltų

130 g grikių miltų

200 g sviesto

150 g cukraus

žiupsnelį druskos

saują aguonų

2 šaukštelius vanilės ekstrakto

Išsukau sviestą su cukrumi ir druska. Šliūkštelėjau vanilės ekstrakto. Tada sudėjau kvietinius ir grikių miltus, aguonas. Viską minkiau, minkiau, kol suminkiau. Tešla lieka gan biri, nereikia tikėtis, kad labai gerai lips. Palikau šaldytuve porai valandų. Na, o tada jau kočiojau ir spaudžiau, spaudžiau ir vėl kočiojau. Vis po nedidelį blynuką, nes tešla lengvai plyšo. Kai kuriuos papuošiau sezamų sėklomis. Orkaitę įkaitinau iki 220 laipsnių ir sausainėlius kepiau 10 minučių. Tikrai, tokie jau gardūs išėjo. Lenkiu galvą prieš grikių miltus. Ir prieš knygą "Pure Dessert", iš kurios ir paėmiau šį receptą.

Žagarėliai su prisiminimais

Kas jaučiate nostalgiją seniesiems kepiniams, ragautiems vaikytėje, pakelkite ranką. Aš keliu abi rankas. Smėlio juostos tada buvo skaniausios, mamos kepti žagarėliai – patys patys... Dar prisimenu velykinius kiškučius ir švilpikus. Kad jau taip prisiminimai mane užvaldė, tai Užgavėnėms kepiau ne blynus, o žagarėlius ir ne bet kokius, o lietus. Na, tokius, kuriems kepti reikia turėti specialų įrankį ant ilgo koto. Radau tokius net keturis: dvi gėlytes, žvaigždutę ir voverušką. Tris iš jų ir išbandžiau. Voverušką irgi, tiesą sakant, bandžiau, bet jai reikia didesnio kiekio aliejaus, kad gerai apsemtų, todėl nusprendžiau, jos atsisakyti. Gėlytės irgi pakankamai gražios (ir skanios). Traškūs, ploni žagarėliai, mmmmm...

Štai tešlos receptukas:
1 stiklinė miltų
1 kiaušinis
1 šaukštas cukraus
1 stiklinė pieno
Žiupsnelis sodos
Šaukštelis grietinės
Žiupsnelis druskos
Šaukštelis vanilės ekstrakto
Lašelis degtinės ar brendžio
Aliejaus kepimui

Tešlą gerai išsukti, kad neliktų gumuliukų. Aliejų įkaitinti, įstatyti formeles, kad šios taip pat įkaistų. Tada formelę merkti į tešlą, ne iki pat dugno, kad visos neapsemtų, nes nebus galima nuimti žagarėlio. Ir tiesiai į aliejų! Tik sučirška, suputoja ir jau skanėstas iškepęs. Taip kartoti, kol neliks tešlos. Žagarėlius apiberti cukraus pudra.

Pabaigai pasakysiu žodį apie godumą. Žvilgtelėjau aš į receptą ir nusprendžiau, jog šis kiekis per mažas tokiai progai, kaip Užgavėnės. Na kiek gi čia yra 1 stiklinė miltų? Mažai, labai mažai. Dvigubinsiu, - nusprendžiau. O varge varge. Nebuvo galo kepimui, nei žagarėlių krūvoms, kurios vis augo ir augo. Trys milžiniški dubenys pilni žagarėlių – toks recepto dvigubinimo rezultatas. Atsivalgiau iki soties. Bendradarbiai nebuvo nusiminę dėl tokio kiekio, nes ir jiems nemažai teko.

Va kaip atrodo įrankiai (tik voveruškos trūksta).