Siaunčiant keksų manijai kulinariniuose bloguose, įsigijau formą ir aš. Išsirinkau metalinę, nes telpa 12 štukų. Nei daug nei mažai - pats tas. Ir tada prasidėjo.... Su uogomis, šokoladu, su glazūra ir be. Be to, yra knygų apie keksus. Be jų irgi nėra gyvenimo. Reikia! Tiesa, viena jų, pavadinimu "Bandelės" prajuokino. Originalus pavadinimas "Muffins", argi tai bandelės? Tikrų tikriausi keksai. Nebuvau niekad pagalvojusi ir apie keksus su daržovėmis ar sūriu, žodžiu, nesaldžius. Visokie variantai įmanomi. Na, o šiandien fotosesijai pozavo keksiukai su mėlynėmis, kurių turiu prisišaldžiusi.
350 g miltų
150 g cukraus
2 šaukštelius kepimo miltelių
žiupsnelį druskos
1 kiaušinį
180 ml grietinėlės
160 ml augalinio aliejaus
puodelį mėlynių
1 šaukštelį vanilės ekstrakto
Kiaušinį lengvai išplakiau, sumaišiau su grietinėle, aliejumi, vanilės ekstraktu. Kepimo miltelius sumaišiau su miltais ir cukrumi. Tada skystuosius ingridientus sumaišiau su sausaisiais. Supilsčiau į indelius ir paviršiuje išdėliojau mėlynes. Nuskendo jos pačios, padėti nereikėjo. O kurios mokėjo plaukti ir išsilaikė paviršiuje, gražiai panaudojo savo gebėjimą dažyti mėlynai.
Kepiau apie 20 min. 200 laipsnių temperatūroje. Orkaitėje, žinoma.
Receptą ėmiau iš čia: www.joyofbaking.com
15 komentarų:
Atrodo kaip tikri blueberry muffins iš Airijos arba Londono kavinukės :) O mėlynės iš kur? Šaldytos? :)
Mėlynių prisišaldžiau vasarą, taigi pats laikas buvo iš šaldiklio išlįsti.
Oi, keksiukas į puoduką įkrito!.. Niam, gražiai tos persprogusios mėlynės atrodo, turiu ir aš šaldytų, reikės bandyti jei kada nors namie keksiukų forma atsiras. Tiek norisi skirtingų formų įvairiems gardėsiams turėti, bet gi kur jas visas sutalpinti? Niekas nebetelpa į virtuvines spinteles! Užtai kol kas gyvenam be keksų.
Na, kas tiesa, tai tiesa, visai vietos nebeliko nei naujiems puodams, nei ledų gaminimo mašinai, nei naujoms formoms. O jų taip reikia! Tik kur viską sutalpinti?
Jūrate, pas mane tas pats - nebetelpa į spinteles niekas :))) O užvakar dar naują formą nusipirkau, dabar jau laikau jas orkaitėje, virtuviniuose stalčiuose, kur papuola tik :))
Et, kitąmet ir aš užsišaldysiu uogyčių, nes visada pavydžiu tiems, kas jų turi žiemą...
Oi, kokie skanučiukai atrodo! Ir kaip gražiai iškilę, mielai pasivaišinčiau :)
O su šaldytom uogom tai man nesiseka.. Dauguma kepinių praskysta, nors tu ką.. :(
Atrodo, kaip patys tikriausi skaniausi "muffins", kokius atsimenu ir kuriu labai pasiilgau! Tai budavo mano megstamiausias "kaltas" malonumas su rytine kava penktadieniais :o) Aciu uz recepta, butinai isbandysiu.
Fantastiškai atrodo :) kur aš gaminau su vyšniom, originaliam recepte irgi buvo mėlynės - deja jų maximoj neradau...
Atrodo labai viliojančiai, tik va man toks klausimas iškilo, ar į tešlą dėti uogas atitirpintas, ar neleisti joms atšilti ir suberti?
Daiva, aš kol maišau tešlą, uogos sau guli šalia ir dainas dainuoja. Paskui sumetu ir tiek. O kartais pamirštu iš anksto išimti ir dedu tiesiai iš kameros. Nėra taip svarbu.
Po ilgų ieškojimų, pagaliau rastas TIKRŲ keksiukų receptas. Ačiū!
O kur cukrus dedasi? :))
Pataisiau :-))))))))
Daug komentaru apie tai kaip graziai keksiukai atrodo, bet ju grozis ne neprilygsta skoniui! DIEVISKI!
ne kiek ne sausi, tikri tikri keksiukai!
Aciu uz recepta!
Labai prašom!
Rašyti komentarą