Figos šokolade

Nusižiūrėjau šį receptą Beatos virtuvėje. Iš karto supratau, kad tai bus receptukas, kuris vers pirštus apsilaižyti. Kiek abejojau ar pavyks paruošti tinkamą šokoladą, bet viskas išėjo puikiai.

Naudojau:

200 g džiovintų figų

puslitrį brendžio (vyras iki šiol negali atsistebėti, kur sugebėjau figas brendyje paslėpti, būtų mielai paragavęs)

2 juodo šokolado plytas

sviestą

grietinėlę(tinka ir pienas)

skrudintų migdolų

Figas nuplikiau verdančiu vandeniu, nes prisiskaičiau, kad džiovinti vaisiai turi aibę nešvarybių. Ten gyvena įvairių kenkėjų kiaušinėliai ir visokie kirmėliukai. Žodžiu geriau nuplikyti ir nuplauti - gal vis 1% piktadarių mažiau... Tada susiradau stiklainiuką puslitrinį, ten pagarbiai sudėliojau figas ir užpyliau brendžiuku.

Galvojau galvojau ir sugalvojau, kad likusio brendžio lašelį duosiu išgerti džiovintoms slyvoms. Juk nepakenks ir kitokių vaisių turėti. Nuplikiau ir jas, paskui į stiklainiuką ir apsėmiau brendžiu.

Indelius su figomis ir slyvomis uždariau dangteliais ir paslėpiau tamsioje vietoje. Tegu ilsisi ir geria. Taip pralaikiau kokias dvi savaites. Iš tiesų tai slyvas galima laikyti ir trumpiau, jos daug minkštesnės už figas. Na, o pastarosioms, dvi savaitės išėjo į naudą.

Atėjus lemtingai dienai, figas iškrapščiau iš slėptuvės, truputį paformavau, kad nebūtų susiplojusios, prapjoviau šoną ir įdėjau migdolą. Kai kurioms didesnėms figoms teko du ar net trys riešutai. Tą pati padariau su slyvomis.

Šokolado plytas sulaužiau, puode ištirpinau su šaukštu sviesto ir grietinėlės (tinka ir pienas). Kai tapo pakankamai skystas, kad galėčiau panardinti figas - kibau į darbą. Ėmiau po vieną už kotelio ir merkiau į šokoladą. Šis gražiai stingo ant figų ir nenubėgo. Pabaigusi šokolado maudynes, sudėjau rezultatą į šaldytuvą. Procesą pakartojau su slyvomis.

Labai skanus desertukas - saldainiukas, nežinau kaip čia tas figas pavadinti. Brendis kutena gerklę, šokoladas suteikia kartumo, pati figa saldi. Taigi daug skonių viename. Ach, dar migdolas-slapukas viduje. Šventinis reikaliukas, žodžiu. Beata dar siūlė įtarkuoti į brendį apelsino žievelės. Tai dar labiau suteiktų pikantiškumo. Aš apsiėjau be žievelės. Vis tiek labai gardu.